Nesenai dingę asmenys Daugiau
41 m. (Alytus)
86 m. (Kaunas)
Mažeikiai (52 m. )
80 m. (Klaipoeda)
72 m. (Latvija)
Ieškote artimo?
Gal jūsų kas nors ieško?
Anketos įvedimas LT
Заявка на поиск RU
Enter an inquiry EN
Mūsų partneriai
vakarai.us
2019 m. Gegužės 22 d.

Gegužės 24 d. 18.30 val. "Nacionalinė paieškų tarnyba"

 

2019 metų gegužės 24 d.

  1. Marita Balciunas Heberling (JAV) ieško artimųjų.

  2. Aloyzas Lygnugaris ieško kariuomenės draugų.

  3. Andžela Užusienienė ieško artimųjų.

  4. Andrejus Kazragys ieško artimųjų.

 

Amerikos lietuvė Marita, kad ir gimusi už Atlanto, nuo mažumės daug girdėjo apie savo senelių gimtinę, apie Lietuvą. Tad, kai tik atsirado galimybė, patraukė būtent čionai, kad apsižvalgytų ir pažintų protėvių kraštą.

Šį pavasarį Marita atvyko į Lietuvą jau penktą kartą. Ne tik todėl, kad pamilo mūsų šalį, bet ir turėdama kitą tikslą – surasti savo senelio, Motiejaus Balčiūno, gimusio 1886-aisiais Kalvarijoje, artimuosius.

Ilgai paieškoms tų, kurie jam svarbūs, kaupėsi Gargždų gyventojas ponas Aloyzas. Kas kartą žiūrėdamas mūsų laidas ir girdėdamas raginimus neatidėlioti paieškų rytdienai, Aloyzas mintimis nuklysdavo į daugiau nei penkiasdešimties metų senumo įvykius, kuomet jis, jaunas vaikinukas kartu su kitais šauktiniais iš Lietuvos leido dienas Vakarų Sibire, Omske. Gausybė pavardžių ir vardų sukosi jo galvoje, o širdį spaudė ilgesys – kad taip bent kurį iš buvusių likimo draugų sutikus.

Nuo paieškų skelbimo prasidėjo ir kita šio vakaro istorija. Viso labo prieš mėnesį pasakojome apie moterį, kuri nepaisant gausios savo pačios šeimynos, ilgus metus nepažinojo nei vieno mamos ar tėčio giminaičio, nepažinojo savo tetų, dėdžių, pusseserių, pusbrolių ir net neįsivaizdavo, kur turėtų jų ieškoti.

Tąsyk po Andželos, toks šios moters vardas, skelbimo, raginome atsiliepti tuos, kuriems jos papasakota istorija, jos paminėti vardai ir pavardės galėjo būti žinomi. Ir štai šį vakarą jau turime dėl ko prie šios istorijos sugrįžti.

Laidos pabaigoje – paieškos, kurios susirado mūsų laidą iš Archangelsko miesto. Kadaise Žemaitijos širdyje, Plungės rajone esančiame vienkiemyje gyveno gausi šeima: keturi broliai ir dvi seserys gražia lietuviška Kazragių pavarde.  Ir tikriausiai tuomet, kai daugiau nei prieš penkiasdešimt metų  vieną iš brolių, Albiną, namiškiai išlydėjo į armiją, niekas nemanė, kad daugiau į Lietuvą Albinas nesugrįš.

Ten, tolimajame Rusijos uostamiestyje, Archangelske, atbuvęs privalomąją tarnybą, pamilęs rusaitę Albinas ir pasiliko. Kurį laiką dar susirašinėjo su Lietuvoje likusiais artimaisiais, kelis sykius buvo juos aplankęs. Tačiau šiandien iš to tolimojo Archangelsko mūsų laidą susirado jauniausias Albino sūnus Andrius, ta pačia Kazragio pavarde. Dėl ko? Ir ko Lietuvoje jis ieško?

Nacionalinė paieškų tarnyba, penktadienį, 18.30 val.

2019 m. Gegužės 9 d.


Gegužės 10 d. LRT TV "Nacionalinė paieškų tarnyba" 18.30 val.

 

Krasnodaras, Kaliningradas, Karelija ir Lietuva. Tokia šio vakaro paieškų geografija. Skirtingi žmonės iš skirtingų Rusijos regionų ieškojo mūsų laidos, čia Lietuvoje. Mūsų šalyje ieškojo savo artimųjų. Su vienais bendravome nuotoliniu būdu, o kiti – kelias paras automobiliu skubėjo pas mus, į Lietuvą, kad papasakotų apie tai, kas jiems svarbu, kas jiems rūpi.


Krasnodaro gyventoja Margarita jau močiutė. Ir kas kartą dalydama savo meilę  anūkėliams, pajaučia apmaudą, kad jai pačiai niekada neteko to pajusti, neteko patirti močiutės meilės, močutės šilumos.


Ilgus metus Margarita nieko nežinojo apie savo mamos praeitį. O po jos mirtes, aptiko visą šūsnį dokumentų, liudijančių, kad mama veržėsi į Lietuvą, pas savus. O gal net čionai lankėsi. Tik niekada apie tai nekalbėjo, nepasakojo savo dukroms, nesidalijo prisiminimais. Ką slėpė Margaritos mama? Kokius skausmingus prisiminimus stengėsi užgniaužti? Nuo ko saugojo savo šeimą?


O štai Kaliningrade, vos už šimto kilometrų nuo Lietuvos, gyvenanti Tamara visą laiką žinojo, kad Lietuvoje gyvena jos tėvas. Maža to, žinojo net tikslų adresą ir panorėjusi galėjo nesunkiai jį rasti. Tačiau nutiko taip, kad savo tėvo ji nematė štai jau 65-erius metus. 65-erius metus nežino, kaip susiklostė jo likimas?


Ir jei ne Tamaros dukra Marija, kuriai žiauriai parūpo pažinti senelį, vargu ar šiandien  būtume galėję nudžiuginti ir tiesiog priblokšti vieną šeimą Tauragėje. Žmones, kuriems mūsų atvežta žinia driokstelėjo lyg griaustinis giedrą vasaros dieną.


Na o šio vakaro laidos pabaigoje dar viena graži ir jautri istorija apie dar vieną likimo išblaškytą šeimą. Kadaise Lietuvoje gyveno trys seserys: Ieva, Birutė ir Ona. Suaugusios ir palikusios gimtąjį lizdą, kiekviena iš jų kūrė savo šeimas ir savo gyvenimus taip, kaip gebėjo. Tačiau niekada viena kitos nepamiršo. Nei nuotolis, nei svečios šalys nekliudė joms bendrauti. Ne tik tarpusavy, bet ir šeimomis.


Paskutinį kartą iš Karelijos, kurioje gyveno, pas seseris į Lietuvą vidurinioji sesuo Birutė, buvo atvykusi prieš 35-erius metus. Kartu su abiem savo sūnumis: vyresnėliu Sergejumi ir jaunėliu Petru. Tąsyk Birutės giminės Lietuvoje nė neįtarė, kokia graudi ir liūdna buvo šio jos apsilankymo Lietuvoje tikroji priežastis. Kaip neįtarė ir to, kad savo pusbrolius, savo sūnėnus tąsyk jie matys paskutinį kartą.


Bėgo metai. Vyresnieji iškeliavo Anapilin, o likusieji pametė vieni kitus ir dešimtmečiams atitolo. Kol vieną dieną, prieš gerą pusmetį, sulaukėme laiško iš Karelijos, iš janesniojo Birutės sūnaus Petro. O netrukus, galėjome įsitikinti, tuo, kokios svarbios jam yra artimųjų paieškos. Du kartus jis vyko pas mus, kad ką nors apie juos sužinotų. Pirmas kartas, tąsyk, prieš pusmetį, nebuvo sėkmingas, o štai šį vakarą – jis jau mūsų laidos svečias.


Nacionalinė paieškų tarnyba, penktadienį, 18.30 val.


 


2019 m. Balandžio 25 d.

 

BALANDŽIO 26 d. 18.30 per LRT TV "Nacionalinė paieškų tarnyba"

Pirmasis šio vakaro prašymas atkeliavo pas mus iš Sakartvelo. Sakartvele gimęs ir suaugęs Iraklis mėnesių mėnesius svajojo ir ruošėsi tam, kad būtų išgirstas Lietuvoje. Maža to, šis energingas jaunuolis net pradėjo mokytis lietuvių kalbos, kad į ieškomus artimuosius galėtų prašnekti prosenelių kalba. Tikėdamasis, kad kam nors Lietuvoje, besidomintiems savo šeimos praeitimi, girdėta istorija ir apie Iraklio promočiūtę Stakvilevičių šeimos Barborą, dvidešimtojo amžiaus pradžioje dėl kažkokių priežasčių išvykusią iš Lietuvos ir atsidūrusią Sakartvele.


O štai Vidmantė nuo mažumės buvo įpratusi, kad tėvo jų šeimoje nėra. Tačiau laikas nuo laiko jis pasirodydavo, aplankydavo dukrą. Dar tada, kai Vidmantė turėjo ir dvi seseris, ir mamą. Tad mintys apie atskirai nuo jų gyvenantį tėvą pernelyg neslėgė. Net tuomet, kai kažkurią dieną tėvas visai dingo.


Bėgo metai, tėvas vis nesirodė, o į Vidmantės, dar tokios jaunos, gyvenimą jau brovėsi skaudžios netektys. Ir štai tuomet žinia apie kažin kur esantį jos tėvą, vis įkyriau ėmė suktis Vidmantės mintyse. Vis labiau degino nežinomybė ir vis kaitriau kurstė norą jį susirasti.


Laidos pabaigoje - dar viena artimųjų paieškų istorija. Sigita dar labai jauna. Jai viso labo 16-ka. Ir vos tik prieš mėnesį artimas žmogus patvirtino Sigitai tai, kas šmėkštelėdavo tik labai miglotuose jos vaizdiniuose – Sigita gimė ne toje šeimoje, kurioje auga.


O jaunystė, kaip žinia, nemoka ir nenori laukti. Sigitai nereikėjo pratintis ir jaukintis minties, kad kažkur galbūt yra jos biologinių artimųjų. Jeigu jų yra, tai reikia tiesiog pulti ir juos susirasti. Su tokia nekantra ji ir kreipėsi į mūsų laidą.


Nacionalinė paieškų tarnyba, penktadienį, 18.30 val.


 


 


 

BALANDŽIO 26 d. 18.30 "Nacionalinė paieškų tarnyba"